Tai kuo gi ypatingas Stradivarijaus smuikų skambesys?Tai kuo gi ypatingas Stradivarijaus smuikų skambesys?Tai kuo gi ypatingas Stradivarijaus smuikų skambesys?

„A.Stradivarijus, kurdamas savo smuikus, siekė, kad jie skambėtų kaip žmogaus balsas. Visi jo instrumentai skamba skirtingai, nėra dviejų vienodų, kaip ir nėra dviejų vienodų žmogaus balso tembrų. Be to, anuomet dar nebuvo mašininės masinės gamybos, kiekvienas daiktas buvo daromas atskirai, ypač dėmesingai ir kruopščiai. Todėl sukurtas skambesys Europos kultūroje turi nepaprastai didelę reikšmę. A.Stradivarijus gebėjo sukurti nepaprasto grožio garsą“, – pasakojo D.Katkus.
Pasak D.Katkaus, dar viena ypatinga šių muzikos instrumentų savybė, kad per laiką jų skambesys tik gerėja. „Dabar smuikų meistrai pagamina daug puikių instrumentų, bet nežinia, kaip jie skambės po penkiasdešimties ar šimto metų. O čia turime egzempliorius, kuriais jau grojama nuo XVI a. Jie yra gyvi ir puikiai išlaikyti“, – sakė profesorius. Jis atskleidė, kad negrojamas instrumentas miršta greičiau. „Kai kurie kolekcionieriai, nusipirkę labai gerų instrumentų, laikė juos šimtmečius nenaudojamus, kai pabandė groti, jie labai prastai skambėjo. Negirdėjau, kad koks nors instrumentas būtų buvęs atgaivintas“, – pasakojo muzikas.
Paklaustas, kiek, jo manymu, Stradivarijaus instrumentai dar gyvuos ir bus naudojami, D.Katkus sakė, kad viskas priklauso nuo medienos. „Manau, medis gali išlikti labai ilgai. Pažiūrėkite į kokius nors Egipte randamus medinius sarkofagus. Tad jei smuikais bus griežiama, nebus daromi jokie vidiniai ar išoriniai pažeidimai, mūsų anūkai dar tikrai galės mėgautis jų skambesiu“, – šypsojosi dirigentas.


Florijanas Leonherdas (Florian Leonheard). Specialiame „Respublikai“ duotame interviu jis pasakojo, kad tokio muzikos instrumento restauravimas yra ne tik techninis, bet ir kūrybinis darbas.
„Daugeliu atvejų tai įgūdžiais ir technika paremtas procesas. Tačiau subtilybės prasideda tada, kai bandai pagauti esmę to, ką senasis meistras bandė pasiekti. Pavyzdžiui, gerinant medžio būklę. Tai jau galime vadinti kūrybiniu darbu“, – sakė restauruotojas. Paklaustas, ar ypatingą skambesį suteikia tik mediena ir smuiko forma, ar tam reikšmės turi ir stygos, F.Leonherdas pasakojo, kad smuiko stygos keičiamos kas kelis mėnesius. „Tai greičiausiai susidėvinčios smuiko detalės, todėl jas reikia nuolat keisti. Jos gaminamos iš įvairių medžiagų: žarnų, plieno, sintetikos. Kiekvienas muzikas turi rasti jam tinkamiausią variantą“, – teigė restauratorius.
Paklaustas, kaip pavyksta atskirti originalų Stradivarijaus smuiką nuo klastotės, F.Leonherdas sakė, kad tai ilgų metų darbo ir tyrimų rezultatas. „Patvirtinu tik tuos instrumentus, dėl kurių kilmės esu visiškai tikras. Konsultuojuosi su kitais ekspertais. Norime užtikrinti, kad smuikų pasaulis būtų ta vieta, kurioje vyrautų pasitikėjimas“, – sakė smuikų žinovas.

„A.Stradivarijus, kurdamas savo smuikus, siekė, kad jie skambėtų kaip žmogaus balsas. Visi jo instrumentai skamba skirtingai, nėra dviejų vienodų, kaip ir nėra dviejų vienodų žmogaus balso tembrų. Be to, anuomet dar nebuvo mašininės masinės gamybos, kiekvienas daiktas buvo daromas atskirai, ypač dėmesingai ir kruopščiai. Todėl sukurtas skambesys Europos kultūroje turi nepaprastai didelę reikšmę. A.Stradivarijus gebėjo sukurti nepaprasto grožio garsą“, – pasakojo D.Katkus.
Pasak D.Katkaus, dar viena ypatinga šių muzikos instrumentų savybė, kad per laiką jų skambesys tik gerėja. „Dabar smuikų meistrai pagamina daug puikių instrumentų, bet nežinia, kaip jie skambės po penkiasdešimties ar šimto metų. O čia turime egzempliorius, kuriais jau grojama nuo XVI a. Jie yra gyvi ir puikiai išlaikyti“, – sakė profesorius. Jis atskleidė, kad negrojamas instrumentas miršta greičiau. „Kai kurie kolekcionieriai, nusipirkę labai gerų instrumentų, laikė juos šimtmečius nenaudojamus, kai pabandė groti, jie labai prastai skambėjo. Negirdėjau, kad koks nors instrumentas būtų buvęs atgaivintas“, – pasakojo muzikas.
Paklaustas, kiek, jo manymu, Stradivarijaus instrumentai dar gyvuos ir bus naudojami, D.Katkus sakė, kad viskas priklauso nuo medienos. „Manau, medis gali išlikti labai ilgai. Pažiūrėkite į kokius nors Egipte randamus medinius sarkofagus. Tad jei smuikais bus griežiama, nebus daromi jokie vidiniai ar išoriniai pažeidimai, mūsų anūkai dar tikrai galės mėgautis jų skambesiu“, – šypsojosi dirigentas.


Florijanas Leonherdas (Florian Leonheard). Specialiame „Respublikai“ duotame interviu jis pasakojo, kad tokio muzikos instrumento restauravimas yra ne tik techninis, bet ir kūrybinis darbas.
„Daugeliu atvejų tai įgūdžiais ir technika paremtas procesas. Tačiau subtilybės prasideda tada, kai bandai pagauti esmę to, ką senasis meistras bandė pasiekti. Pavyzdžiui, gerinant medžio būklę. Tai jau galime vadinti kūrybiniu darbu“, – sakė restauruotojas. Paklaustas, ar ypatingą skambesį suteikia tik mediena ir smuiko forma, ar tam reikšmės turi ir stygos, F.Leonherdas pasakojo, kad smuiko stygos keičiamos kas kelis mėnesius. „Tai greičiausiai susidėvinčios smuiko detalės, todėl jas reikia nuolat keisti. Jos gaminamos iš įvairių medžiagų: žarnų, plieno, sintetikos. Kiekvienas muzikas turi rasti jam tinkamiausią variantą“, – teigė restauratorius.
Paklaustas, kaip pavyksta atskirti originalų Stradivarijaus smuiką nuo klastotės, F.Leonherdas sakė, kad tai ilgų metų darbo ir tyrimų rezultatas. „Patvirtinu tik tuos instrumentus, dėl kurių kilmės esu visiškai tikras. Konsultuojuosi su kitais ekspertais. Norime užtikrinti, kad smuikų pasaulis būtų ta vieta, kurioje vyrautų pasitikėjimas“, – sakė smuikų žinovas.

„A.Stradivarijus, kurdamas savo smuikus, siekė, kad jie skambėtų kaip žmogaus balsas. Visi jo instrumentai skamba skirtingai, nėra dviejų vienodų, kaip ir nėra dviejų vienodų žmogaus balso tembrų. Be to, anuomet dar nebuvo mašininės masinės gamybos, kiekvienas daiktas buvo daromas atskirai, ypač dėmesingai ir kruopščiai. Todėl sukurtas skambesys Europos kultūroje turi nepaprastai didelę reikšmę. A.Stradivarijus gebėjo sukurti nepaprasto grožio garsą“, – pasakojo D.Katkus.
Pasak D.Katkaus, dar viena ypatinga šių muzikos instrumentų savybė, kad per laiką jų skambesys tik gerėja. „Dabar smuikų meistrai pagamina daug puikių instrumentų, bet nežinia, kaip jie skambės po penkiasdešimties ar šimto metų. O čia turime egzempliorius, kuriais jau grojama nuo XVI a. Jie yra gyvi ir puikiai išlaikyti“, – sakė profesorius. Jis atskleidė, kad negrojamas instrumentas miršta greičiau. „Kai kurie kolekcionieriai, nusipirkę labai gerų instrumentų, laikė juos šimtmečius nenaudojamus, kai pabandė groti, jie labai prastai skambėjo. Negirdėjau, kad koks nors instrumentas būtų buvęs atgaivintas“, – pasakojo muzikas.
Paklaustas, kiek, jo manymu, Stradivarijaus instrumentai dar gyvuos ir bus naudojami, D.Katkus sakė, kad viskas priklauso nuo medienos. „Manau, medis gali išlikti labai ilgai. Pažiūrėkite į kokius nors Egipte randamus medinius sarkofagus. Tad jei smuikais bus griežiama, nebus daromi jokie vidiniai ar išoriniai pažeidimai, mūsų anūkai dar tikrai galės mėgautis jų skambesiu“, – šypsojosi dirigentas.


Florijanas Leonherdas (Florian Leonheard). Specialiame „Respublikai“ duotame interviu jis pasakojo, kad tokio muzikos instrumento restauravimas yra ne tik techninis, bet ir kūrybinis darbas.
„Daugeliu atvejų tai įgūdžiais ir technika paremtas procesas. Tačiau subtilybės prasideda tada, kai bandai pagauti esmę to, ką senasis meistras bandė pasiekti. Pavyzdžiui, gerinant medžio būklę. Tai jau galime vadinti kūrybiniu darbu“, – sakė restauruotojas. Paklaustas, ar ypatingą skambesį suteikia tik mediena ir smuiko forma, ar tam reikšmės turi ir stygos, F.Leonherdas pasakojo, kad smuiko stygos keičiamos kas kelis mėnesius. „Tai greičiausiai susidėvinčios smuiko detalės, todėl jas reikia nuolat keisti. Jos gaminamos iš įvairių medžiagų: žarnų, plieno, sintetikos. Kiekvienas muzikas turi rasti jam tinkamiausią variantą“, – teigė restauratorius.
Paklaustas, kaip pavyksta atskirti originalų Stradivarijaus smuiką nuo klastotės, F.Leonherdas sakė, kad tai ilgų metų darbo ir tyrimų rezultatas. „Patvirtinu tik tuos instrumentus, dėl kurių kilmės esu visiškai tikras. Konsultuojuosi su kitais ekspertais. Norime užtikrinti, kad smuikų pasaulis būtų ta vieta, kurioje vyrautų pasitikėjimas“, – sakė smuikų žinovas.