„Violons Barbares“ – barbariški mongolų ir bulgarų smuikai!

Barbariškais smuikais pasivadinusi grupė „Violons Barbares“ iš Prancūzijos – tai balkanų melodijos, Mongolijos ritmai ir didingas gerklinis dainavimas. Grupė, suvienijusi ypatingus mongolų ir bulgarų tradicijas reprezentuojančius morin khuur ir gadulka smuikus, skirtingas balso harmonijas bei šiuolaikinę muziką, keri nepailstančia energija ir folkrokui artimu skambesiu.

Gyva, turtinga akustinė „Violons Barbares“ muzika balansuoja tarp world ir roko žanrų, gryniausių tradicijų bei modernių garsų. Dainos ir jų interpretacijos gimsta iš mongolų, bulgarų, gruzinų, kazachų, afganų kultūrų, o ritmingos, šuoliuojančius žirgus primenančios melodijos yra puošiamos įspūdingais vokalais, išsaugojusiais tradicijas ir didžiulę atlikimo kokybę.


Įvairiatautę grupę sudaro trys ryškios muzikos pasaulio personos. Iš stepių šalies Mongolijos kilęs Dandarvaanchig Enkhjargal demonstruoja įspūdingą obertoninį dainavimą ir grojimą morin khoor – tradiciniu mongolų klajoklių arklio galva puoštu smuiku. Bulgaras Dimitar Gougov griežia tradicine viduramžių smuiką primenančia gadulka, turinčia tris melodines ir net vienuolika rezonuojančių stygų. O būgnininkas Fabien Guyot iš Prancūzijos puikiai valdo kone viską, kuo galima išgauti garsą – ar tai būtų afrikietiški būgnai, salotų dubenėliai, puodai, sulaužytos lėkštės, įvairūs gongai, cimbolai, ar kiti skambantys daiktai. Jais grojama ne mažiau įmantriai – pirštais, nagais, rankomis, plaktukais ar šluotelėmis.

Didžioji dalis „Violons Barbares“ kompozicijų – tradicinės, jos kviečia keliauti po pasaulį laukiniais mongolų žirgais, per melodingą, romantišką Prancūziją, atviraširdę Bulgariją ir visa, kas yra tarp jų. Gali pasirodyti, kad tai tikriausia klajoklių grupė, savo tradicijų prisiminimus perteikianti naujame, tačiau labai natūraliai skambančiame kontekste. „Violons Barbares“ turi puikią sceninę išvaizdą bei pasižymi humoro jausmu – tai įrodo šmaikštūs kūrinių pavadinimai tokie kaip „Saturday yurt fever“ (liet. „Šeštadienio jurtos karštis“).