Ana Netrebko atsakė į penkis savo gerbėjų klausimusAna Netrebko atsakė į penkis savo gerbėjų klausimusAna Netrebko atsakė į penkis savo gerbėjų klausimus

Ana Netrebko atsakė į penkis savo gerbėjų klausimus:

Mano balsas tikrai pasikeitė, bet, jei norėčiau, vis dar galėčiau dainuoti visą savo ankstesnį repertuarą. Tačiau jis man nebeįdomus, kadangi jau tą dariau ir tai praeitis. Norėjau išbandyti kažką naujo. Tuo tarpu tapau vyresnė ir, galima sakyti, išmintingesnė. Natūralu, kad pasikeitė mano būdas, todėl dabar man labiau tinka dramatiški (rimti) vaidmenys.

Dainuoju daugiau nei 20 metų, ir per tą laiką, jei nebūčiau rizikavusi, nemanau, kad būčiau pajudėjusi į priekį. Pačioje savo karjeros pradžioje dainavau vaidmenis, kurie tada man netiko. Tačiau niekada per daug negalvojau ir nesvarsčiau apie juos. Niekada neketinau trejus metus iš eilės be pertraukos dainuoti tokias sunkias partijas, kaip „Traviata“ ar „Lucia di Lamermur“. Per savo karjerą visada kaitaliojau sunkesnes ir lengvesnes partijas. Mano nuomone, toks įvairių stilių ir skirtingų lygių sudėtingumo partijų kaitaliojimas man daug padėjo vystant balsą ir natūralų muzikalumą.

Niekas niekada nevertė manęs dainuoti kokias nors ambicingas ar sudėtingas partijas. Pavyzdžiui, Gerdos vaidmeniui operoje „Sniego karalienė“, kurią mes ką tik matėme, atlikti reikia didelio meistriškumo, nes ši partija, sakyčiau, gana kietas riešutėlis. Aš pati dainavau šią partiją, kai man buvo 25-26 metai. Nors buvo per anksti atlikti tokią sunkią partiją, aš vis tiek apsiėmiau ją dainuoti, ir man patiko, aš tikrai mylėjau šį vaidmenį.

Ne, aš neteigiu, kad paprasčiausiai atstovauju rusų vokalo mokyklą. Mano technika – daugiau mišri. Jei tai būtų vien tik Rusijos mokykla, aš, visų pirma, dainuočiau rusų muziką. Kita vertus, dainuoju tiek rusišką, tiek ir taip vadinamą nerusišką muziką, plius daugiau dainuoju kūrinius, kurie nėra rusų. Taigi sutarkime, kad mano dainavimo mokykla yra mišri. Tačiau, atsakydama į Jūsų klausimą, manau, kad Vagnerio muzikos pasirinkimas man yra patogus ir protingas.

Taip, deja, tikrai esu auka (juokiasi). Aš labai daug dirbu, bet noriu pasakyti, kad tai tik mano pačios kaltė, niekas neverčia manęs taip elgtis. Kažkaip visada gaunasi būtent taip.
Man tai nepatinka ir manau, kad būtina suprasti, kada tinkamas metas pailsėti. Bet aš visada dirbu tol, kol nebeturiu jėgų. Žinau, kad tai nėra gerai, bet nieko negaliu padaryti…