Miranda

“Pjesę “Audra” galima labai įvairiai interpretuoti. Dažniausiai ji statoma kaip pasaka suaugusiems, fejerija, netgi buvo pasirodžiusi kaip opera. Bet man yra įdomi Jano Kotto interpretacija, kuris įžiūri „Audroje“ socialinę dramą apie nesibaigiančią ir absurdišką kovą dėl valdžios. Įsigilinus mes pamatome valdžios ir žmogaus dramą. Ši drama nesibaigianti.

Žmonių ištrėmimas į negyvenamą salą vyko visais laikais. Valdžiai „nepatogiems“ žmonėms tokios salos būdavo kuriamos visur, tačiau būtent Sovietų sąjungoje plytėjo negyvenami salynai, kuriuose būdavo įkurdinami iškiliausi kūrėjai. Ir kiekviena negyvenama sala būdavo pilna gyvenimo, nes tose tremties zonose buvo disidentiškai bandoma išsaugoti savo dvasinį gyvenimą. Kaip ir Prosperui negyvenamoj saloj ypatingą reikšmę turėjo knygos, taip ir sovietiniame gyvenime knygos suteikdavo galimybę išlikti dvasinėje rezistencijoje.

Labiausiai mane šioje pjesėje domina Miranda. Dažniausiai ji yra traktuojama kaip naivi princesė, tačiau Miranda yra sukurta Prospero, ji yra Prospero siela. Juk galiausiai, negyvenamų salų tremtyse kūrėjai vis dėlto užaugindavo savo Mirandas. Ir nors mūsų pasirinkti įvaizdžiai perkelia veiksmą į praėjusį šimtmetį, mes mėginame kalbėti universaliau – apie kūrėjo, intelektualo priverstinį slėpimąsi savo būties kiaute, nes tai tik iliuzija, kad šiandien kažkas pasikeitė ir kad ateis tokie Platono utopiniai laikai , kai valdžiai prireiks filosofo.”
vieno veiksmo spektaklis

inscenizacija pagal Williamo Shakespeare’o “Audrą” ir kitus jo kūrinius
režisierius Oskaras Koršunovas | vaidina: Povilas Budrys/Darius Meškauskas ir Airida Gintautaitė
scenografija: Dainius Liškevicius | kostiumų dailininkas: Aleksandras Pogrebnojus | kompozitorius: Antanas Jasenka | šviesų dailininkas: Eugenijus Sabaliauskas | garso dizaineris: Ignas Meilūnas | balerinos skulptūrėlės autorius: Donatas Jankauskas